Mūsų paveldas

Septynioliktame amžiuje Suomijoje buvo įkurtos kelios geležies dirbtuvės. Didelis miško plotas Pohja srityje su nepanaudota vandens energija ir gerais vandens susisiekimo keliais buvo idealus centras Suomijos geležies pramonei. Antskog geležies dirbtuvės buvo įkurtos apie 1630 m., o Billnäs – 1641 m. „Fiskars“ buvo įkurta 1649 m. ir dabar yra viena seniausių kompanijų Vakarų pasaulyje.

1649 m. įkurtos „Fiskars“ geležies dirbtuvės

Kai „Fiskars“ buvo įkurtos geležies dirbtuvės, Suomiją valdė Švedija, o ji septynioliktame amžiuje buvo viena iš didžiausių Europos geležies gamintojų. 1649 m. Peter Thorwöste gavo privilegiją „Fiskars“ įkurti aukštakrosnę ir kalvę lietos geležies ir kaltinių produktų gamybai. „Fiskars“ naudojama geležies rūda daugiausiai buvo vežama iš Utö kasyklos Stokholmo išoriniame archipelage, o didžioji dalis dirbtuvėse pagamintų geležies luitų buvo gabenama į Švediją parduoti Stokholmo senamiesčio geležies turguje. „Fiskars“ geležis taip pat buvo naudojama gaminant vinis, vielą, peilius, kauptukus, geležinius ratus ir kitus daiktus.

Aštuonioliktas amžius – nuo geležies iki vario dirbtuvių

1783 m. geležies dirbtuves perėmė Björkman šeima ir gamyba buvo sutelkta ties vario rūdos iš netoliese esančios Orijärvi vario kasyklos perdirbimu. Devynioliktame amžiuje Orijärvi kasyklose vario liko mažai, todėl aukštakrosnė buvo uždaryta 1802 m. Nuo tada „Fiskars“ kaime nevykdoma jokia bazinė geležies gamyba.

1822 m. „Fiskars“ prasidėjo Julin šeimos era

1822 m. vaistininkas Johan Jacob Julin (vėliau von Julin) iš Turku miesto nusipirko „Fiskars“ geležies dirbtuves ir kaimą. Tuo metu geležies dirbtuvės buvo aktyviai plėtojamos, o produkcija buvo sutelkta ties geležies apdirbimu. 1832 m. „Fiskars“ įkūrus pirmąją Suomijoje stalo įrankių gamyklą gaminių asortimentas nuo peilių prasiplėtė iki šakučių ir žirklių. 1837 m. „Fiskars“ kaime įkūrė pirmąsias mašinų dirbtuves. Ketvirtajame dešimtmetyje dirbtuvėse buvo pagamintas pirmasis Suomijoje garo variklis. Iš šio laikotarpio kilo „Fiskars“ tradicija taikyti reformas ir inovacijas. Julin būnant savininku taip pat įvyko daug socialinių reformų, kurių metu geležies dirbtuvių kaime atsirado mokykla ir ligoninė. Ūkininkavimas kaime buvo gerokai patobulintas. „Fiskars“ darė didelę įtaką Suomijos agrikultūros plėtrai, o „Fiskars“ plūgų dirbtuvės savo gyvavimo metu pagamino daugiau nei milijoną plūgų. Valdant Julin „Fiskars“ tapo žinoma dėl ūkio ir buities įrankių, o „Fiskars“ pavadinimas tapo aukštos kokybės sinonimu.

1883 m. „Fiskars“ tapo akcine bendrove

Po J. J. Julin mirties geležies dirbtuves valdė globėjų administracija. Žingsnis po žingsnio valdžią perėmė Emil Lindsay von Julin ir buvo įkurta „Fiskars“ akcinė bendrovė. 1915 m. „Fiskars“ buvo įtraukta į Helsinkio akcijų biržą.

1918 m. „Fiskars“ augo ir plėtėsi

Geležies dirbtuvių produktyvumas buvo padidintas sukūrus patobulintus plieno apdirbimo būdus ir atnaujinus Åminnefors valcavimo malūną. Buvo praplėstas produktų asortimentas ir įkurta pirmoji Suomijos metalinių spyruoklių gamykla. Kompanija taip pat įsigijo Ähtäri mieste esančią „Inha Works“ ir kompanijas „Billnäs Bruks Ab“ ir „Oy Ferraria Ab“.

1929 m. įvyko didžioji akcijų biržos krizė ir recesija

Suomijos ekonomika nukentėjo nuo didžiosios 1929 m. akcijų biržos krizės, o tai sulėtino „Fiskars“ plėtrą. Suomijoje krizės padariniai buvo jaučiami iki ketvirto dešimtmečio vidurio. Tik po Antrojo pasaulinio karo pabaigos „Fiskars“ vadovų komandai pavyko įgyvendinti kompanijos struktūros reformavimo planus, norint pritaikyti masinę gamybą.

1967 m. „Fiskars“ pagamino pirmąsias pasaulyje žirkles su plastikinėmis rankenomis

Žirklės oranžinėmis rankenomis yra vienas žinomiausių „Fiskars“ produktų. Kas nusprendė žirklių rankenas gaminti oranžines?
1967 m., ruošiantis gaminti pirmuosius paprasčiausius modelius, dizaineris norėjo, kad žirklės būtų juodos, raudonos arba žalios. Pradėjus gaminti prototipus mašinistas nusprendė pabaigti oranžinę spalvą, likusią staklėse. Taigi buvo pagaminti keturių spalvų prototipai, iš kurių populiariausi buvo oranžiniai ir juodi. Reikėjo apsispręsti. Po vidinio balsavimo gimė „Fiskars“ žirklės oranžinėmis rankenomis.

Spalva „Fiskars Orange™“ 2003 m. Suomijoje ir 2007 m. JAV buvo oficialiai užregistruota kaip prekės ženklas.

1977 m. JAV įkurta „Fiskars“ žirklių gamykla

„Fiskars“ plėtra prasidėjo Jungtinėse Amerikos Valstijose įkūrus žirklių gamyklą. Įsikūrimas stipriausioje pasaulio ekonomikoje, JAV, buvo sėkmingas sprendimas. Tai suteikė pagrindą tarptautinei prekybai, augančiai rinkai ir vertingai komercinei ir profesinei patirčiai.